GYVATUKŲ, KOPĖTĖLIŲ MONTAVIMAS

Pradedant remontą vonios kambaryje, daugelis susimąsto – ar verta palikti gyvatuką vonios kambaryje ar jo atsisakyti? Patirtis rodo jog verta, nes be savo tiesioginės paskirties – džiovinti rankšluosčius, gyvatukas taip pat atlieka drėgmės reguliatoriaus funkciją. Nesant jo, ant grindų ir sienų gali atsirasti pelėsis, o taip pat, nemalonus kvapas vonios kambaryje.

Be to, tinkamai parinktas gyvatukas ar kopėtėlės, neabejotinai taps puikiu vonios kambario interjero elementu. Prieš perkant belieka išsiaiškinti į kokią sistemą jis bus jungiamas ir/arba apsispręsti, kokio tipo – elektrinio ar vandeninio rankšluosčių džiovintuvo pageidaujate.

Kokio tipo metalas tinkamiausias rankšluosčių džiovintuvams?

Tai priklauso nuo to, į kokią sistemą jis bus jungiamas. Į atvirą karšto vandens cirkuliacinę sistemą – daugiabučiuose – galima montuoti tik kilpinius (bangų formos) gyvatukus, pagamintus iš vario, žalvario ir nerūdijančio plieno, kurie neturi suvirinimo siūlių, arba kopėtėlių tipo rankšluosčių džiovintuvus, pagamintus iš vario, bronzos ar žalvario. Negalima montuoti paprasto plieno rankšluosčių džiovintuvų. Nerūdijančio plieno rankšluosčių džiovintuvai irgi netinka, nes jie turi suvirinimo siūles, kurias paveikia korozija.

Į uždarą centrinio šildymo sistemą – individualiuose namuose – kuomet gyvatukas šildo tik šildymo sezono metu, galima montuoti bet kokio metalo ir tipo rankšluosčių džiovintuvą, nes šildymo sistemoje naudojamas nudruskintas vanduo, dažnai į jį dedama korozijos inhibitorių ir jis neprisotintas deguonies.

Dar vienas momentas į kurį reikia atkreipti dėmesį, kad žalvarinių ir nerūdijančio plieno rankšluosčių džiovintuvų, sumontuotų į karšto vandens cirkuliacinę sistemą daugiabučiuose, korozinis atsparumas smarkiai sumažėja, jei ant jų atsiranda net ir kelių mV dydžio potencialų skirtumas.

Klaidžiojančių srovių karšto vandens vamzdynuose dažniausiai atsiranda dėl neteisingų projektinių sprendimų ir (arba) netinkamai sumontuotos sistemos, kai projektuojant pastatų karšto vandens tiekimo ir nuotėkų sistemas, dažniausiai neatsižvelgiama į vamzdynų atstumus nuo elektros instaliacijos. Dažnai elektros laidai nutiesiami mažesniu nei 1 m atstumu nuo vamzdynų, kartais ir visai šalia jų arba ant jų. Dėl šalia vamzdynų esančių elektros laukų sužadinamos indukcinės srovės, kurios ir klaidžioja po vamzdynus, sukeldamos vidinę koroziją.

Vykstant elektrocheminei korozijai, iš žalvario  yra „išplaunamas” cinkas  ir dėl to žalvaris darosi porėtas, o nerūdijantis plienas dėl lydinio sudėties ir struktūros nevienalytiškumo koroduoja taškiniu būdu. Norėdami to  išvengti rekėtų įžeminti karšto vandens tiekimo vamzdyną, o jei tai nepanaikina potencialų skirtumo ant gyvatuko, tuomet įžeminti patį gyvatuką.